Domicilio darbas siūlo veneciją
Babilono visuomeninės santvarkos savitumų įtvirtinimas Hamurabio teisyne. Domicilio darbas siūlo veneciją Mesopotamija tarp Tigro ir Eufrato upių — tūkst. Kr buvo vienas iš svarbiausių senovės pasaulyje tarptautinės prekybos centrų. Pats reikšmingiausias Mesopotamijos dokumentas — Babilono domicilio darbas siūlo veneciją Hamurabio įstatymas, rastas m.
Hamurapio teisynas labai aiškiai išskyrė keletą socialinių grupių ir teisinė jų padėtis buvo nustatoma labai skirtingai.
Labiausiai skyrėsi laisvųjų ir vergų padėtis. Laisvasis buvo laikomas pilnateisiu Mesopotamijos visuomenės nariu. Kartu įstatymui buvo būdinga tai, kad įteisintas ne tiek vergo beteisiškumas, kiek ujo teisių ib dvejetainiai variantai. Vergas galėjo buti pirkimo ir pardavimodovanojimo, skolinimo, paveldėjimo objektas. Dar veina ryški Babilono visuomeninės santvarkos ypatybė buvo ta, kad laisvieji teisinės padėties atžvilgiu nesudarė vienalytės masės, o Hamurapio teisyno buvo skirstomi į avilumus, įstatyme paprastai vadinamus tiesiog žmonėmis, ir muškenumus akadiškai-smulkus žmogus.
Kai kada teisyno normos muškenumų interesus gynė ypač išskirtinai. Tačiau nustatant atsakomybę už pasikėsinimą į laisvųjų gyvybę ar sveikatą avilumas buvo vertinamas labiau.
Sutarčių teisinis reguliavimas Hamurabio teisyne. Dėl palyginti aukšto prekinių piniginių santykių lygio Babilone teisinis sutartinių santykių reeguliavimas Hamurapio teisyne buvo gana išplėtotas.
Sutartims sudaryti nereikalauta išskirtinės formos. Sudarant pirkimo ior pardavimo, mainų ir kai kurias kitas sutartis kartais taikyta priesaika, turėjusi patvirtinti sandėrio nepažeidžiamumą. Sudarant sutarti dalyvavo du trys liudytojai, liudyjantys akto sudarymo faktą.
Jau žinotos ir r raštiškos sutartys — jos rašytos molio lentelėse. Svarbi vieta tarp sutarčių teko paskolos sutarčiai. Yra žinoma, kad iki Hamurapio teisyno palūkanų dydis įstatymo nebuvo ribojamas, todėl atsirado net socialinis lupikautojų, vadinamųjų damkarų, susikrovusių iš to didelius turtus, sluoksnis.
Neišgalintys skolininkai buvo paverčiami vergais arba į vergovę turėjo atiduoti savo žmoną ar vaikus; skolinė vergovė terminais nebuvo ribojama.
Hamurapio teisynas, siekdamas užkirsti kelią tokiam laisvųjų skaičiaus mažėjimui, suvaržė kreditorių savivalę. Peržengiąs šią ribą damkaras netekdavo visos skolos.
Įstatymai saugojo skolininką nuo savavališkų kreditoriaus veiksmų atsiimant skolą. Teisynas panaikino neterminuotą skolinę vergovę ir nustatė atidirbti už bet kokio dydžio skolą maksimalų 3 metų terminą.
Buvo numatytos įvairaus turto — žemės, sodų, butų, vižimų ir kt. Namai ir sodai nuomoti dažniausiai 1 metų terminui už tam tikrą iš anksto fiksuotą atlyginimą arba tam tikrą derlaius dalį. Hamurapio teisynas reglamentavo pasaugos daiktų saugojimo sutartį.
Ši sutartis turėjo buti sudaroma dalyvaujant keliems liudytojams. Saugotojas atsakė ir už sa augojamus daiktus pavogimo atveju nors ir jie butų pavogti kartu su saugotojo daiktais. O štai dovanojimo sutartis teminima apskritai vienoje kazuistinio pobūdžio normoje str. Teisinis santuokos, šeimos ir paveldėjimo reguliavimas Hamurabio teisyne. Santuoka senovės Babilone buvo sudaroma raštišku jaunikio ir nuotakos šeimos susitarimu, nereikalaujant nei santuokos sutikimo, nei tam tikro susituokiančiųjų amžiaus, nors moteris taip pat galėjo paveikti sutarties turinį, pvz.
Nei pasaulietiškos, nei dvasinės valdžios atstovų dalyvavimas sudarant sutartį nebuvo numatytas. Skirtinga socialinė būsimųjų sutuoktinių padėtis nebuvo laikoma kliūtimi santuokai sudaryti. Asmeninių vyro ir žmonos santykių atžvilgiu vyraujantis vaidmuo priklausė vyrui, jis už savo skolas galėjo atiduoti žmoną į vergvę. Tačiau apskritai Hamurapio teisynas yra pakankamai humaniškas šiuo reikalu.
Hamurapio laikų Babilono šeima buvo monogaminė, bet joje dar buvo likę nemažai poligaminės šeimos atgyvenų.
Account Options
Vyras galėjo nutraukti santuoką bet kada o žmona tik esant vienai iš priežasčių: nepagrįstai ją apkaltinus vedybine neištikimybe, vyrui palikus namus ir gyvenamąją vietovę, paėmus sugulovę dėl jos pasiligojimo, taip pat vyrui esant neištikimam ir niekinant žmoną.
Žmona galėjo turėti turto, daryti dėl jo sandorius, savarankiškai versti prekyba, amatu, lupikavimu. Žymi vieta Hamurapio teisyne skiriama paveldėjimui. Paveldėjimo teisė gali būti dviejų rūšių: turto palikėjas būdamas gyvas nustatyta forma gali dėl jo pareikšti savo valią ir tai yra testamentinis paveldėjimas; mirusiam nepalikus testamento, turtą paveldi tie, kam tai priklausė pagal įstatymą.
Istoriškai testamentinis paveldėjimas atsirado vėliau nei įstatyminis. Hamurapio teisynas įtvirtino keletą paveldėjimo taisyklių: vaikai nepriklausomai nuo lyties tėvo ir motinos turtą domicilio darbas siūlo veneciją lygiomis dalimis; paveldėjime nedalyvaudavo jau gavusios kraitį dukros; anksčiau mirusio sūnaus dalį lygiomis dalimis paveldėdavo jo vaikai; įvaikinti vaikai paveldėdavo lygiai su tikraisiais; tėvo pripažinti iš vergės gimę vaikai paveldėdavo dvejetainiai variantai gilus mokymasis dalimis su visais vaikais bet tik kilnojamąjį turtą; iš vergės gimę bet tėvo nepripažinti vaikai paveldėjime nedalyvaudavo, vikipedijos opcionų prekyba po tėvo mirties gaudavo laisvę.
Mirusios motinos kraitį paveldėdavo tik vaikai, jis neatitekdavo jų tėvui. Nusikaltimas ir bausmė Hamurabio teisyne. Teisyno normų, skirtų nusikaltimams ir bausmėms turinys buvo dar labai primityvus, visai nepaisyta nu usikaltimo tikslų, domicilio darbas siūlo veneciją neturėjo reikšmės kaltės forma, baudimas laikytas nukentėjusiojo, kuris galėjo dovanoti nusikaltėliui, reikalu.
Hamurapio teisyne kraujo kerštas jau yra transformuotas į talioną ir kompoziciją. Nuosekliai laikydamasis taliono principo teisynas prieina prie absurdo:už kai kuriuos veiksmus jis nustatė atsakomybė asmenims su nusikaltimu neturintiems nieko bendra namas-sūnaus mirtis.
Aukštesnės visuomeninės padėties žmogui padarius nusikaltimą žemesnės padėties žmogui, Hamurapio teisynas taikė kompozicijos principą, t. Reikia išskirti nusikaltimus asmeniui. Šios rūšies nusikaltimams priklauso kūno sužalojimai, šmeižtas, įžeidimas ir kitos veikos. Kitą nusikaltimų grupę sudaro nusikaltimai nuosavybei. Gausiausią grupę sudaro nusikaltimai šeimos pagrindams — tai žmonos neištikimybė, palaidas gyvenimo būdas, iš žaginimas, kūdikio pagrobimas ir sumainymas.
Mirties bausmė numatoma daugiau nei 30 atvejų ir vykdoma sudeginant, prigirdant, sodinant ant baslio.
Dažnai mirties bausmės įvykdymo būdas apskritai nenurodomas. Senovės Atėnų teisė.
Teisės raida antikinėje Graikijoje neperžengė polių ribų, rutuliojosi vietos papročių, tradicijų ir įstatymų pagrindu, pasižymėjo teisės domicilio darbas siūlo veneciją. Polių sistemos įtvirtinimas suaktyvino juose teisės raidą. Pasirodė rašyti įstatymai išskyrus Spartoje, kur plėtojosi nerašytoji teisė. Labiausiai išplėtota Graikijos teisės sistema buvo Atėnuose.
Teisės istorjia
Seniausias teisės šaltinis Atėnuos buvo papročiai. Tačiau čia palyginti anksti, jau nuo VII a. Plati įstatymų leidybos veikla čia ypač siejama su archontų Drakono ir Solono vardais. Drakono įstatymai buvo išleisti m. Iki mūsų dienų išliko tik dalis, reglamentuojanti atsakomybę už nužudymus.
Bausmės buvo labai griežtos: mirties bausmė numatyta už šventvagystę ir vagystę, už svetimų daržovių pasisavinimą ir pan.
Apibūdinant jų griežtumą buvo sakoma, kad buvę parašyti ne rašalu, o krauju. Drakono įstatymai, nors ir būdami žiaurūs, savo laikmečiu neabejotinai buvo teigiamas reiškinys, nes jau draudė už nužudymą keršyti žudiko giminės nariams, skyrė tyčinį nužudymą nuo netyčinio.
Vienintelis didelis įstatymų leidybos darbas Atėnuose buvo Solono įstatymai, užrašyti ant šešiolikos išbaltintų besisukančių lentelių. Kai Solonas m. Reformatoriška jo veikla paveikė ir kitas visuomenės gyvenimo sritis: likvidavo monopolinę eupatridų galimybę eiti valstybines pareigas, palietė valstybės valdžios organizaciją, jo įstatymai domicilio darbas siūlo veneciją akstiną prekybai ir amatams Atėnuose plėtotis.
Solonas panaikino Drakono įstatymus, išskyrus keletą nuostatų dėl nužudymų. Nuo to laiko Atėnų teisė nebebuvo sisteminama, dalis net visai buvo neužrašyta ir reiškėsi kaip papročių teisė.
Pagrindiniai Atėnų civilinės ir baudžiamosios teisės institutai nebuvo visiškai reglamentuoti, o reglamentuotuose liko daug gimininės santvarkos atgyvenų. Nors teisiniai turtiniai santykiai Atėnuose reguliuoti ganėtinai gerai, teisė neturėjo specialaus termino, išreiškiančio nuosavybės teisę.
Pati Atėnų valstybė aktyviai dalyvavo ūkiniame gyvenime, valstybės turtas buvo atiduodamas naudotis privatiems asmenims. Šie asmenys paprastai vadinti savininkais. Nepaisant to, Atėnų teisės normose galima įžiūrėti turto valdymo, t. Žemė galėjo būti tiek privati, tiek valstybinė, tačiau vis tiek privati žemės nuosavybė laikyta esanti suteikta valstybės.
Žemės ir nekilnojamo turto negalėjo turėti metekai. Atėnų teisė skyrė prievoles, kylančias iš sutarčių laisvosios prievolės ir iš teisės pažeidimų — deliktų nelaisvosios prievolės.
Sutartims nebuvo taikyta specialūs formalumai, bet svarbiausios buvo sudaromos raštu. Sutarties įvykdymui iš pradžių plačiai taikytas savęs įkeitimas, vėliau, panaikinus skolinę vergovę, įkeitimo objektas galėjo būti tik turtas. Įkeičiamas kilnojamas turtas iš karto buvo perduodamas kreditoriui, ir skolininkui sutarties netesint, galėjo kreditorius jį parduoti.
Atsiliepimai
Taikyta ir hipoteka — žemės įkeitimas: šiuo atveju įkeista žeme ir toliau naudojosi skolininkas, bet jis netekdavo teisės ja disponuoti, kol neatsiteisdavo su kreditoriumi. Plačiai paplitę buvo rankpinigiai, žinomas laidavimas, reiškęs trečiųjų asmenų įsipareigojimą materialiai atsakyti vienai susitariančių šalių, kitai šaliai sutarties nevykdant.
Paplitus prekybai, labai populiari buvo pirkimo — pardavimo sutartis, kurios būtina sąlyga buvo kaina, galėjusi būti išreikšta tiek pinigais, tiek kokiomis nors vertybėmis.
Pardavėjas privalėjo perduoti daiktą pirkėjui ir garantuoti, kad pretenzijų perduodamam daiktui nereikš ir to daikto iš jo neatims joks 3 asmuo neįvyks evikcija ; o pirkėjasradęs paslėptą daikto trūkumą, šią sutartį galėjo nutraukti.
Nuomos sutarties objektas galėjo būti kilnojami ir nekilnojami daiktai. Plačiai paplitusi buvo paskolos sutartis, paprastai duodama už palūkanas, tačiau žinoma ir beprocentė paskola.
Linguee Apps
Žinoma bendrovės sutartis, pagal kurią žmonių grupė tarpusavyje susitardavo kuo nors verstis prekyba. Reglamentuotos ir kitos sutartys: samdos, rangos, pasaugos, panaudos.
Prievolės iš deliktų atsirasdavo padarius žalą svetimam turtui. Už vergo padarytą žalą, užuot ją kompensavus, su nukentėjusiuoju galėjo būti atsiteisiama pačiu žalą padariusiu vergu. Santuoka sudaroma sutartimi, kurios šalys buvo jaunikis ir nuotakos šeimos galva. Jaunikis už nuotaką privalėjo sumokėti jos tėvams, o nuotaka gaudavo kraitį.
Sudariusi santuoką moteris patekdavo vyro valdžion, likdama ir savo tėvo valdžioje. Daugpatystė nebuvo leidžiama. Nusidėjusi ištikimybei žmona buvo išvejama iš namų.
